Pradėjau sportuoti vidurinėje mokykloje. Kaip ir dauguma merginų, lankiau lengvosios atletikos būrelį, buvau ilgų nuotolių bėgikė. Tačiau tai truko tik iki 12-tos klasės. Iš karto po mokslų išvykau į Airiją, čia, kaip ir visos merginos, kartais pabėgiodavau „nuo pirmadienio” (juokiasi – aut. past.). Tuo visi mano sporto užsiėmimai ir pasibaigdavo. O fitnesu pradėjau užsiimti iškart po gimdymo.

Iš tiesų, bėgimas man jau buvo atsibodęs, nes prabėgiojau 5-6 metus vidurinėje mokykloje. Bet visad žinojau, kad grįšiu į sportą. Kaip tik dirbau lietuvių kolektyve ir kiekvieną dieną girdėdavau moterų skundus – oj, tą dietą bandžiau, aną dietą, negaliu numesti svorio, vaikai trukdo ir t.t. O aš visada sakydavau, kad ne vaikai čia kalti, o jūs pačios. Man buvo gražiai pasakyta patylėti ir palaukti, kol susilauksiu savo vaikų. Tie žodziai lyg užsiprogramavo galvoje ir kai sužinojau, kad laukiuosi, iškart žinojau, ką ir kaip darysiu, ir įrodysiu toms moterims, kad viskas įmanoma. Nors dar tuo metu net nežinojau, kad laukiuosi dvynukų.

Nėštumo metu nesportavau, bet būdama ketvirtąjį mėnesį nėščia baigiau asmeninės trenerės ir sveikos mitybos kursus. Tuo pačiu metu morališkai ruošiausi grjžti j sportą. O pradėjau sportuoti tik gydytojams leidus – maždaug  praėjus mėnesiui po dvynukų gimimo.

Jausmas neapsakomas. Ruošiausi apie 3 mėnesius ir tikrai turėjau tam nusiteikti. Būdavo dienų, kai norėjosi viską mesti ir pasiduoti. Bet užlipus ant scenos ir pamačius savo pačią geriausią formą, išgirdus plojimus, pamiršti visus patirtus sunkumus. Atrodo, kad viską pakartotum dar dešimtis kartų, kad tik dar kartelį patirtum tą nuostabų jausmą. Merginoms, kurios svajoja užlipti ant scenos, galiu pasakyti – tikrai verta. Bet kitą vertus, ne visos to nori. Apie raumenukus kiekviena irgi turi skirtingą nuomonę ir ne visoms tai yra gražu. Aš nenorėčiau dalyvauti aukštesnėse kategorijose nei dalyvauju dabar, nes man tai jau nebe moteriška.

Pusę metų pati sportavau namuose. Neturėjau galimybės išeiti į sporto salę, nes vaikai buvo per maži, kad juos kur palikčiau. Vyras mane padrąsino, kad galiu pasiekti daug daugiau ir pasiūlė pradėti kartu eiti į sporto salę. Ten dirbo viena šauni sporto trenerė. Nuėję pas ją, pasikalbėjome ir pradėjome treniruotis.

Pirmose varžybose dalyvavau po pusantrų metų po gimdymo. Pradėjau dalintis savo pasiekimais „Facebooko” puslapyje ir kitose sporto bei mitybos grupėse socialinuose tinkluose. Patardavau merginoms, dalindavomės nuotraukomis ir sulaukiau labai daug komentarų, pagalbos prašymų.

Paprasčiausiai, fiziškai negalėjau ir neturėjau tiek laiko, visoms asmeniškai atsakinėti, nes turiu kitą darbą pilnu etatu. Tada gimė idėja sukurti puslapį, kur galėčiau dalintis savo gamintais patiekalais, treniruotėmis. Kai kurioms merginoms, nereikia kad kažkas joms sudarytų treniruočių ar mitybos planą, joms užtenka pasisemti idėjų.

Programa priklauso nuo merginos tikslų. Vienos nori sulieknėti, kitos turi rimtų sveikatos problemų dėl per didelio svorio. Trečios – nori dalyvauti varžybose, tad padedu joms pasiruošti. Treniruočių programa priklauso nuo galimybių: dauguma jų mamytės, auginančios vaikučius namuose. Dažna negali išeiti į sporto klubą, tad sudarau treniruočių programą namuose, ar sporto salėje, ar lauke. Viskas priklauso ir nuo to, ar jos turi kokių sporto įrankių. Sudarau programas, kad joms nereikėtų investuoti, nes kitos net nežino, ar joms patiks parinkta programa ir ar išvis sportuos. Iš pradžių, pasiūlau pradėti sportuoti su savo turimais svoriais ar naudoti paprastus vandens buteliukus, kad moterys neprisipirktų įvairių svarmenų, kamuolių, nepasikrautų namų. Tai padeda apsirasti ir suprasti, ar mergina pateninta sporto programa.

Mitybos programą sudarau pagal žmogaus poreikius, sau keliamus tikslus, alergijas, mėgiamus, nemėgiamus produktus, ir net pagal darbo grafiką. Turiu tokių panelių, kurios dirba naktimis, tad jų mitybos planai skiriasi. Mitybos planas sudaromas individualiai, atsižvelgiant į visus paminėtus faktorius.

Puslapis jau turi beveik penkis tūkstančiusi narių, o sudarytų programų net nesuskaičiuočiau. Pamečiau skaičių (šypsosi – aut. past.).

Labiausiai mane palaiko ir motyvuoja vyras. Taip pat mėgstu skaityti įvairias motyvacines knygas. Jos visiškai nesusijusios su sportu, bet verčia susimąstyti, ko nori iš gyvenimo, padeda nepasiduoti siekiant savo tiklsų. Žinoma – vaikai. Jiems norime parodyti gerą pavyzdį, kad užaugtų sveiki bei stiprūs ir nenueitų blogais keliais. Labai smagu matyti, kai vaikučiai gali aktyviai žaisti su tėvais lauke, o ne sėdėti prilipę prie kompiuterio. Tik pasakyk mūsų mažiukams, kad važiuojame į kalnus, ar kur kitur – jetau! (Juokiasi – aut. past.). Jie visada pirmi. Jie jau nuo mažens pratinami maitintis, kaip mes valgome su vyru: daug vaisų, garintų daržovių, košių, liesos mėsos, kiaušinių.

Neplanuoju dirbti visą likusį gyvenimą dabartiname darbe. Turiu kitokių tikslų. Dabar pradėsiu daryti „Boot Camps” vietinėms panelėms porą kartų per savaitę. Taip pat norėčiau įsigyti sporto studiją. Merginos labai kompleksuoja, kai joms reikia eiti į sporto salę. Jos nežino, kaip sportuoti, o aplinkui besisukiojantys vaikinai verčia jaustis nesmagiai. Tad labai norėčiau suburti moterišką kolektyvą.

Tikrai įrodžiau, ir kai kurioms net sudariau sporto programas. O dabar jos jau džiaugiasi puikiai rezultatais.

Viskas tikrai įmanoma, tik reikia planuoti. Aš pati neturiu laiko sedėti ir žiūrėti filmus ar eit kasdien apsipirkinėti su draugėmis. Ne, aš viską susiplanuoju: viena dieną dirbu su programomis, kitą dieną mes su vaikais einame į parka, trečią – einu sportuoti. Vienu metu visko padaryti fiziškai nėra realu. Aukoju tokias mažas smulkmenas, bet žinoma, nepamirštu ir savęs palepinti!

Patarčiau pabandyti. Jos nieko neprarastų. Blogiausiu atveju, grįžtų prie savo senų įpročių. Nepradėjus sportuoti ir sveikai maitintis, jos niekada nesužinotų, ko galima pasiekti. O pradėjusios, būtų maloniai nustebintos rezultatais. Yra merginų, kurios turi rimtų sveikatos problemų, ar didelį viršsvorį, bet užtenka paaukoti tris savo gyvenimo mėnesius, sąžiningai padirbėti ir jos tikrai nebenorėtų grižti į senąjį kelią. Pamačiusios akiai malonius rezultatus, pačios taptų sau gera motyvacija.